BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Kvailėjam?

Apie tai tikriausiai nėra daug ir atvirai kalbama. Kolkas. Nenorėjau šios temos aptarinėt savo blog’e, bet tikriausiai teks. Jei dar kam neaišku apie ką aš rašysiu, tai žinokit - rašysiu apie žmonių kvailėjimą.

Taip. Mūsų kvailėjimą. Kad nereikėtų pradėt vardint visų šiuolaikinio jaunuolio ydų, tiesiog numesiu nuorodą į dėdės “dienamiegok” įrašą.

Kas nutiko visom “Indigo vaikų” idėjom? Negi naujojo amžiaus vaikai iš tiesų yra/bus tokie ypatingai gudrūs, protingai maištaujantys ir spinduliuojantys tam tikra aura? Na taip… Alkoholio tvaiku gal ir spinduliuos. Šiuolaikinio jauno žmogaus idealai kažkokie… iškrypę. Fu. Bjauru net rašyt apie tai.

Dažno jaunuolio “bendras” išprūsimas susideda ne iš perskaitytų knygų, o iš užaugintų baltastiebių gėlių su “garuojančiais raudonais žiedais”, ar sugebėjimo priimt kuo daugiau tyrojo “vandens” į savo sielą. Pragaro tikrai nėra. Yra tik dangus ir žemė.

Vien pasitelkus žmogaus ydas, kalbėt apie žmonijos kvailėjimą būtų labai… kvaila tikriausiai. Pagrindinis šio proceso variklis - technologijos. Kaip žmonijos pažanga ir visi tobulėjimo šuoliai daro mus kvailesniais? Paprasta. Kažkada tam, kad sužinotum kažką daugiau nei paprastas žmogutis, turėjai daug domėtis ir gilintis. O ką turi daryt dabar? Nesukdamas galvos apie kitus susijusius dalykus, stačia galva nert į interneto vandenis,  ir galiausiai panaudojęs rastą informaciją ją tiesiog pamiršti. Išradimai atima iš mūsų progą galvoti ir atrasti patiems. “Atradimo” internete per google paiešką aš neužskaitau.

Ką darysim žmonėms ištobulinus dirbtines galūnes, kurios bus tvirtesnės ir greitesnės negu naturaliosios? Spėju savąsias mesim lauk… Kyla klausimas kodėl? Atsakykit kodėl rūkot.

Belieka laukt, kol atsiras būdas žmogui gyvent virš 200 metų. Tada savo noru mirčiau jaunystėj (80 metų sulaukęs).

Nemanykit, kad aš nusistatęs prieš visą tą tobulėjimą. Tikrai ne. Galėčiau išvardint daugybę teigiamų dalykų. Ir, tikriausiai, daugybę neigiamų. Na nesvarbu. Vistiek, kad ir pats aš jaunas, esu pasišlykštėjęs šiuolaikiniais jaunimo pomėgiais, idealais ir veiksmais. Kas nors su manimi?

Rodyk draugams




Tušti sveikinimai

Vos tik atsikėliau kalėdų rytą, pagriebiau šale gulėjusį telefoną.

Uch… 32 pranešimai… Die, kiek darbo bus atrašinėt visiem į sveikinimus. Paskaičiau pirmajį - toks ilgas, eiliuotas sveikinimas. “Atsveikinau”. Paskaičiau antrą - kažkas panašaus, tik gal kiek vulgariau. “Atsveikinau”. Paskaičiau 3, 4, 5, 6  - visi iš serijos “Sveikinu su…” ir “Linkiu…”. Paskaičiau septintą - toks kaip ir 1. Skaitau kitus - visi tokie gan ilgi ir eiliuoti. Tikriausiai iš “neto” nukopijuoti. Nu ką… Įpusėjęs pradėjau jų net nebeaskaityt, o kaip internetines reklamas internete akim prašokinėt ir “atsveikinėt”.

Gal kiek ir negražiai padariau. Bet vistiek… Koks tikslas kažkieno kito sugalvotus sveikinimus siųst kitiem? Gal čia koks konkursas, kuris geresnį pasveikinimą “nete” ras? Neužskaitau tokio poelgio. Pats aš kažko mandro nesugalvoju, bet bent jau sveikinu iš širdies, o ne iš virtualaus pasaulio.

Paprastas “Sveikinu su Šv. Kalėdom.” yra gražesnis nei tos nuvalkiotos “Kalėdų rytą… ” klišės. Jum ne ? :)

Dėkoju už dėmesį, lekiu dabaigt užsilikusių mandarinų ;)

Rodyk draugams




Karvės sako “Miau”

Hou hou hou,

Tikriausiai visi vaikai nusimena galiausiai sužinoję kur gyvena kalėdų senelis… Aš nenusiminiau. Nors vistiek buvo liūdna. Tik ne dėl senelio.

Daug metų girdėdavau tas “legendas”, kurios byloja, jog kūčių naktį gyvūnai prabyla. Niekad neturėjau progos to išgirst, kol galiausiai, kai man buvo gal 7 metai, tėvai nupirko šuniuką. Tai buvo prieškalėdinė dovana :). Atėjus kūčių vakarui, nutariau pakalbėt su savo augintiniu. Stengiaus neužmigt, sulaukiau 12, o šuniukas nė garselio nepaleido. Labai nusiminiau, ir nebegalėjau užmigt visą naktį. Per tą nemigą susipažinau ir su kalėdų seneliu, a.k.a kalėdų tėveliu. Ech, nekokios kalėdos buvo :).

Kaip greit bėga laikas… Na nieko. Ai, reikėtų pasveikint skaitytojus. :) hmmm…

Linkiu jums linksmų Kalėdų, nemėgint kalbėt su gyvūnais, ir gerą kalėdinę nuotaiką išlaikyt per abi Kalėdų dienas. Bučiuoju. Į žanda :P.

Rodyk draugams




Protingas žmogus

Beplaukiojant po interneto vandenis, mane užpuolė toks keistas klausimas, kuriam neradau greito atsakymo.

Kas daro žmogų protingu?

Iš pažiūros gan paprastas klausimas… Bet ir toks gan suktas… Kaži kuris yra protingesnis - tas, kuris daug mokosi tam, kad suprastų, ar tas, kuriam mokytis ir “kalti” iš dalies nereikia, nes jam viskas atrodo paprasta ir savaime aišku (paviršutinės žinios, kuriomis jis lenkia tą besimokantį tol, kol pastarasis galiausiai viską išmoksta). TIkiuos esmę bent supratot ;)

Paprastai manydavau, kad tas antrasis, kuriam mokytis nereikia, yra protingesnis. Pasimokęs jis būtų dar protingesnis. Koks protingas žmogus galėtų nenorėt būt protingesniu?

Iš viso šito išplaukia tai, jog nesimokant ir nesigilinant neįmanoma būti protingu. Taigi… Protas - sunkus darbas? Bet gi “iškalti” ir juodai dirbti gali beveik visi, kurie netingi… Protingas žmogus - darbštus žmogus? :). Vistiek… Ne visi darbštūs žmonės “pakeičia pasaulį”. Kaži kodėl…

Padariau šiokią tokią išvadą, bet jos čia nerašysiu. Man įdomu ką jūs manot ;). Koks jūsų nuomone žmogus yra protingas ;)?

Rodyk draugams




Vėjas niekadėjas

Lauke įtartinai šalta. Laimei, aš šaltį mėgstu… Tik kai jam nepadeda vėjas… :)

Ką gi… Einu prieš vėją į parduotuvę, o į ją nuėjęs džiaugiuos, kad pareit reiks pavėjui. Na taip… Užtrunku parduotuvėj vos 5 minutes, o vėjo kryptis stebuklingai pakitus. Ir visada taip. Kas per velnias? Jūs su tokiom išdaigom nesusiduriat ?

Rodyk draugams




Draugai

Visų pirma atsiprašau už tai, jog keletą dienų iš manęs nieko negirdėjot. Pastaruoju metu turėjau daugybę darbų ;).

Šiandien sumaniau jums papasakot apie šiokį tokį vakar įvykusį stebuklėlį. Taigi…

Vakar su draugu neturėjom ką veikt, tai nutarėm šiek tiek pasivažinėt po miestą ir “pakabint” sušalusių panelių. Lėkšta, bet vis geriau nei nuobodžiai tūnot namie :). Atsibodo. Nutarėm pastatyt automobilį į garažą ir pavaikščiot savo kojom. Greit pasigailėjom taip nusprendę, nes lauke buvo stiprus vėjas, šalta, ir gerokai pustė. Nulėkėm iki autobusų stoties, nes draugui reikėjo grįžt namo (apie 7 km kelio). Padėjau šiek tiek palaukt autobuso, ir išėjau namų link. Vos tik pradėjau eit, pastebėjau, kad neturiu garažo rakto. Velnias. Antro visai neturėjau. Paskambinau draugui norėdamas kiek pasiguost, pasakiau kas nutiko, ir jis pasisiūlė padėt tą raktą atrast, nors tai buvo beveik neįmanoma.

Tam, kad padėtų atrast raktą, jis nebeišvažiavo autobusu (kiti tą dieną jo namų link jau nebevažiavo). Jei paieška nepavyktų, sakė pareis pėsčiomis. 7km per tokį  bjaurų orą… Tam, kad padėtų man… Hmm.

Po 20 minučių kelio tą raktą atradom.Visiškai atsitiktinai. Net ne ant sniege išminto ir užpustyto kelio, o tam kalnelyje, susidariusiame nuo bandymo takelį nukast. Praradęs viltį netyčia už jo užkliuvau, ir paspyriau raktą, kurio nepamačiau. Už manęs ėjęs draugas pamatė. Parvežiau jį namo, ir viskas baigėsi laimingai ;).

- Kaip gera turėt tokių draugų, - pamaniau :). Rizikuojančių dėl manęs… Uh… O jūs tokių draugų ar turit :)?

Rodyk draugams




Egzistavimo burbulas

Dvi valandas rašiau įrašą apie savo egzistavimo sampratą. Teko labai nusivilt.

Žinau, kad šiek tiek (t.y. maždaug amžium) vėluoju į egzistencializmo traukinį, bet jo idėjos man visada atrodė įdomios. Jau keletą metų gyvenau su idėja, jog egzistuoju tik aš, o visa kita - tiesiog dalykai, kurie man, kaip žmogui, įtakos neturi. Tik aš turiu įtakos jiem. Kitokio egzistavimo nei manasis aš nežinojau, nes jis man neegzistavo (keista , bet logiška mintis. Vargu ar suprasit :)).

Visad turėjau šiokių tokių abejonių šiam supratimui, bet tikėjaus, kad kažkaip jį galėčiau pateisint. Susimoviau. Tam, kad jį pateisinčiau, turėčiau manyt, jog kai mirštu aš - miršta viskas. Turėčiau netikėt pomirtiniu gyvenimu. Aš, kažkodėl, juo tikiu (Kažkokiam bloge perskaičiau įdomią mintį, jog viltis - dalykas kuriuo mes kvėpuojam (ar pan. Neįsižeiskit jei tai jūsų frazė :))). Turėčiau neturėt žmogiškumo ir nepaisyt etikos, niekad negalėčiau pasiekt kompromiso, negalėčiau prie ko nors prisitaikyt, visad turėčiau tūnot vienatvėj. Koks tikslas egzistuot, jei tas egzistavimas toks… Tuščias?

Negaliu pateisint egzistencialistinių pažiūrų, nes pagal jas egzistuoti reikštų būti Dievu. Ir ne tuo šventuoju, o kažkokiu… Kaušu (šiek tiek humoro nepakenks :)).

Taigi… Teks smarkiai keist savo gyvenimo supratimą. Nuo pat šaknų…

P.S. Aš vis dar manau, kad egzistuoju tik aš (nesupraskit visiškai tiesiogiai, jei apie tai galvojat ir jūs - savo mintyse egzistuojat tik jūs). Tik duokit man laiko tai įrodyt. Kelioliką metų :)…

Rodyk draugams




Avilys blogotope!

Prieš porą minučių sugalvojau patikrint kas įdomaus blogotope. Labai nustebau pamatęs man gerai žinomą antraštę. Antraštę parašytą mano paties rankomis (klaviatūra prie to šiek tiek prisidėjo. Šiek tiek).

Šioje bendruomenėje aš jau šeštą dieną, ir jau spėjau patekt į šį garbės… tfu… populiarumo sąrašą. Nežinau ar tai geras pasiekimas, bet vistiek pasigyriau. Į šio sąrašo viršūnę patekt nesitikiu, nes šią vietą užima dalykai, apie kuriuos aš nemėgstu rašyt (meilė, jausmai, ir t.t.). Trūksta kompetencijos ir išgyvenimų.

Dėkoju visiems skaitytojams, o ypač tiems, kurie nebijo pasireikšt komentaruose. Dėkoju už naujų draugų ratą, kuris, prieš keletą dienų, buvo tik kvadratas :) (Geriausiu atveju).

P.S. 53% mano blog’o skaitytojų yra iš Kauno. Kaunas - blog’erių miestas? :) (Antroj vietoj Panevėžys su 18%)

Rodyk draugams




Kalėdos mano blog’e

Hou, hou, hou!

Šį rytą įsijungiau blogą ir sumaniau kiek panardyt po jo nustatymus. Spėkit ką radau? Pasiduodat? Ne?? Tai pasiduokit. Radau šablonų CSS nustatymus. Tiems, kas nežinot ką šis keistas sutrumpinimas reiškia, pasakysiu tik tiek - nesigilinkit, savaitgalis gi :).

Šis atradimas buvo nieko vertas. Buvo. Iki dabar. Kol sugalvojau ko man trūksta. Mėginsit spėt ko? Gerai, šį kart leisiu ir jums pasidžiaugt… Teisingai! Sniego!!! :)

Išsitraukiau savo apdulkėjusius photoshopą ir illustrator’ių, ir “nupiešiau” šiokį tokį kalėdinį paveikslėlį, kuris mano blogą padarė kalėdiškiausiu blogu pasaulyje! Nors nevisai… Bent jau norėčiau kad taip būtų.

Nesistengiau padaryt kažko labai mandro (nežadu prisipažint kad geriau nemoku)

Tai va. Jei nepatinka - sakykit. Atstatysiu viską :). Gal.

Rodyk draugams




“Kitoks” mūsų viduje

Neseniai teko šiek tiek pabendraut su panele, kuri pasakė, jog gali pažint žmogų iš poros žinučių. Tikriausiai ji neturėjo omeny normalaus pažinimo, nes tai būtų neįmanoma. Nors… Gal ir turėjo. Nežinau, ir ko gero nesužinosiu. Nelabai įdomu man. Na nesvarbu. Esmė tame, kad ir aš kažkada taip maniau. Turiu galvoj ne tą “mandrą” žmonių pažinimą (šį sugebėjimą, manau, turi kiekvienas), bet manymą jog esi kitoks, turi ypatingų savybių ir sugebėjimų.

Retas kuris pasakys “Aš kitoks, aš geresnis”…Retas kuris taip tikrai nemanys… Neetiška būtų sakyt “Aš už tave geresnis” (Netyčia pagalvojau, kad iš viso šito išplaukia tai, jog etika - savęs slėpimas… Hmm… Oi, ne apie tai aš dabar...). Nukrypo mintys, tikriausiai normaliai nebebaigsiu… Velnias… Tikrai taip.

Kadangi šį blogą pradėjau tam, kad išgirsčiau kuo daugiau nuomonių apie tam tikrus dalykus, reiktų užduot kokį klausimėlį… Hmm… Kaip manot, ar visi žmonės save laiko kitokiais, vertingesniais nei likusieji? Būtų malonu išgirst tikrą nuomonę, ne kažką panašaus į “Aš tikrai nemanau, kad esu kitoks” melą. Tema gal kiek nevykus, bet kažkodėl man smalsu labai :).

P.S. Aš nemanau, kad visi žmonės nėra skirtingi, bet manau, kad dauguma skirtumų įžvelgia ten, kur jų nėra. :)

P.P.S Atsiprašau už nelabai vykusį įrašą. Galva pilna šlamšto. Per dieną susikaupė.

Rodyk draugams