BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Šūvis į laiko “nešvaistymą”

Jei skaitysit toliau, suprasit, kodėl rašau taip neraštingai :).

Ką gi… Pereiti metai man buvo įdomus tuo, kad ėmiau kiek geriau pažinoti save. Sunku pasakyti, ar daug geriau, bet kažkiek geriau. Šie metai man kitokie, nes pastaruoju metu, bent jau pastaruoju metu, ėmiau pastebėti į savo galvą plūstančius idėjų srautus. Sunku pasakyti… Tos idėjos yra visokios, bet jų tiek daug, kad nė nebegaliu aprėpti.

Taigi, prieš keletą dienų pamačiau šiokį tokį straipsniuką, kuriame buvo parašyta šiokia tokia paslaptis apie straipsnių rašymą. Turėjau galvoje “greitą ir efektyvų straipsnių rašymą”. Taigi, tikslas maždaug toks - nusistatai žadintuvą dešimčiai minučių į priekį, ir rašai. Rašai ne paprastai, o kuo greičiau, ir netrininėdamas savo padarytų rašybos klaidų. Labai svarbu nesustoti rašyti. Net jei ir nežinai ką rašyti, geriau rašyti “bla bla bla” ar dar kokias nesąmones. Kai straipsnis parašytas, reikia mesti jį į šalį, ir kitą dieną ištaisyti klaidas.  Tą dieną, kurią rašei, negalima nė akies krašteliu žvilgtelėt į savo šedevrą. Visa ši “taktika” aiškinama tuo, kad rašant ir taisant dirba dvi skirtingos smegenų dalys, kurios, veikdamos vienu metu, viena kitą slopina. Taigi… Šitaip aš rašau šį įrašą. Įdomu kiek jau laiko praėjo, mat negaliu pažiūrėti į laikrodį. Na, nesvarbu… Sulauksiu kaip nors tų dešimties rašymo minučių galo.

Pastebėjau, kad mano rankos turi nevalingą įproti koreguoti rašybos klaidas, kurias padarau. Turiu galvoje, jeigu netyčia paspaudžiu daugiau nei vieną mygtuką ir žodyje atsiranda nereikalingas simbolis, aš automatiškai jį ištrinu. Beje, aš gan greit rašau. Nors nelabai greit, bet normaliai. Kažkaip sunku vienu metu ir “intensyviai” galvoti, ir maigyti klaviatūrą.

Ko gero užteks man kalbėti apie tai, kas jūsų visai nedominia. Nelabai domina ir mane. Teks kalbėti apie kažką kitą… Va… Pakalbėsiu apie save. Nors man nėra labai daug metų, pradedu jaust, kad po truputį senstu. Žinau.. Labai jau anksti. Bet… Pasikeitė mano laikysena… Palikau kiek… Nu žinot, sulinkęs.. Pasitaisysisu. Ir pastaruoju metu manęs pradėjo labai netraukti linksmybės. Nu tikrai. Visada mėgdavau pasilinksminti, mėgdavau plotus, balius ir pan. dalykus, bet dabar… Nu gal praeis. Pasiilgau savo draugų, su kuriais anksčiau krėsdavom nesąmones ir linksmindavomės. Netyčia žvilgtelėjau į laikrodį, rašau jau 6 minutes…. Gan greit bėga laikas, bet ką padarysi. Ne veltui jaučiu, jog senstu.

Uch… Nepagalvojau, kad daina, kurios klausausi per youtube, nėra ilgesnė nei tos 10 minučių, tai dabar sėdžiu ”aklinoje” tyloje. Nėra taip jau blogai klausytis mygtukų barškėjimo. Galima juose išgirst šiokią tokią melodiją, kuri, galbūt, net suskirstyta į taktus… Ar kaip ten… Nenusimanau muzikoje. Visiškai.

Uch. Norėdamas mažiau švaistyt laiką ir padidnt savo darbo našumą, tikriausiai turėčiau išmokti planuoti laiką. Tai, kogero, labai svarbu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl nevalingų ypročių, dirbdamas prie kompiuterio, mėgstu atsistiktinai įsijungti savo užsiprenumeruotas naujienas, ir keletai minučių, arba keliasdešimčiai minučių į jas pasinerti. Labai jau mane domina nemalonumai Korėjos pusiasalyje…

Dar, kas liečia laiko planavimą, man tai labai svarbu. Žinau, kad tai būtų naudinga, bet kodėl gi tai taip sunku padaryti? Niekaip man nepavyksta to padaryti…

_________________________________________________________________________________

453 žodžiai… Tingiu taisyti, tingėsiu tikriausiai ir rytoj, taigi paskelbsiu dabar. Ištaisiau keletą vietų, kurias pabraukė teksto “redaguotojas?” Tiesą pasakius, sekėsi geriau, nei tikėjausi. Pamenu, kaip vienuoliktoj ar dvyliktoj klasėj atrodydavo, jog parašyti 400 žodžių per dvi valandas yra kosmosas. Kabinu paveikslėlį, ir lekiu miegoti :).

Rodyk draugams




Testas

Temos

Archyvai